Skriejant nedideliais kalnų takeliais, leidžiantis stačiomis nuokalnėmis dviratininkas patiria labai daug adrenalino. Kiekvienas, pradėjęs važiuoti kalnų dviračiu, tik ir laukia, kol galės savo techniką išbandyti vis pavojingesnėse kelio atkarpose. Tačiau nebūtina nusibrozdinti abu kelius, bandant prilygti profesionalams: yra keli triukai, kuriuos gali išmokti kiekvienas.
Kūno poza
Kad galėtumėte atlikti norimus kalnų dviračių triukus, turite įvaldyti tinkamą važiavimo techniką, tai yra – atitinkamai sėdėti. Kalnų dviratininkų kūno pozos skirstomos į dvi: neutralią ir pasiruošusią. Pirmoji yra daugiau atsipalaidavusi, dviratininkas truputį sulenkęs alkūnes ir kelius, važiuojama kiek palinkus į priekį. Važiuojant pasiruošusioje pozoje, stipriai sulenkti keliai ir alkūnės, dviratininkas kiek pakilęs nuo balnelio, o nugaros padėtis vos ne idealiai atitinkanti žemės.
Važiavimas siena / šlaitu
Privažiavus prie kliūties, kartais nėra kelio, kaip ją pravažiuoti. Tokiais atvejais patyrę dviratininkai važiuoja siena ar šlaitu, taip apvažiuodami ją iš šono. Kaip to išmokti?
- vidutiniu greičiu privažiuokite sieną (ji turi būti kiek pasvirusi, ne visiškai vertikali);
- priartėjus prie sienos pakeiskite svorio centrą – jis turėtų eiti kiek atgal;
- lengvai pakelkite priekinį ratą ir statykite ant sienos;
- tinkamai valdykite savo dviračio ratus – jie turi būti maždaug 45 laipsnių (kad nenuslystų nuo sienos);
- važiuokite puslankiu, kad nusileistumėte nuo sienos.
Šokimas
Panašiai, kaip ir dviračio priekio pakėlimas, kurį reikia mokėti kiekvienam kalnų dviratininkui (svorio centras nustumiamas atgal ir pakeliamas dviračio priekis), kai kurias kliūtis reikia mokėti peršokti. Žinoma, nepradėkite treniruotis priešais didelę kliūtį: iš pradžių tai geriausiai daryti visiškai lygioje aikštelėje. Nušoktą nuotolį padės apskaičiuoti ant žemės nubrėžtos linijos.
Ruošdamiesi šokti, turite nustumti savo svorio centrą atgal. Stenkitės kuo labiau suspausti amortizatorių. Pasiekę tinkamą tašką, šoktelkite aukštyn ir ta pačia trajektorija judės ir Jūsų dviratis. Pakilus į orą, dviratį laikykite tiesiai, kad vėliau jis nusileistų ant abiejų ratų. Leidžiantis ant vieno rato jūs galite neišlaikyti lygsvaros, nukristi ir susižeisti. Mokydamiesi pradėkite nuo nedidelių šuoliukų.
Įgūdžių gilinimas
Kalnų dviračių įgūdžius lengvai galite gerinti ir mieste: peršokite greičio mažinimo kalnelius ar šaligatvio kraštus. Daug dėmesio skirkite posūkiams, pasistenkite išlaikyti siaurą važiavimo liniją, pavyzdžiui, važiuokite tiesiai nubrėžtomis linijomis (tarkime, tuščioje automobilių stovėjimo aikštelėje) ir stenkitės neišeiti už jų ribų.
Svarbiausia, važiuojant kalnų dviračiais, yra ne ieškoti kliūčių ant kelio, o mintyse nusibrėžti sau liniją ir ja sekti. Visuomet žiūrėkite bent 45 metrus į priekį, kad matytumėte, kaip turite vingiuoti savo „nusibrėžtu“ keliu. Nepamirškite, kad, jei kelias nepravažiuojamas, net ir profesionalai kartais nušoka nuo dviračio ir jį persineša.