0zł

Dviračių tipai

Kalnų dviratis

Dažnai šie dviračiai vadinami MTB (angl. Mountain Terrain Bike). Pagal savo paskirtį ir konstrukciją kalnų dviračiai dažniausiai skirti važinėti kalnuotomis ir nelygiomis vietovėmis. Tai yra vienas populiariausių dviračio tipų jaunimo ir dviračiais sportuojančių asmenų tarpe.

Kalnų dviračiai dažniausiai būna sustiprintu rėmu, miniklio velenas yra aukščiau nuo žemės nei kitų tipų dviračiuose, kas padidina dviračio pravažumą. Tiesus arba šiek tiek lenktas ir platus vairas, patikimi stabdžiai (dažniausiai diskiniai). Dauguma šio tipo dviračių komplektuojama su priekine amortizuojančia šake, o kiti dar turi ir galinį amortizatorių (pilnos amortizacijos dviračiai arba angl. Full Suspension). Standartiškai ratai būna 26“ dydžio, o padangos –  plačios ir su grubiu protektoriumi, todėl jis lengviau valdomas ir manevringesnis, važiuojant sunkesnio pravažumo vietovėmis. Šiuo metu jau išpopuliarėjo 29“ bei 27,5“ rato dydžio kalnų tipo dviračiai. MTB dviračiai dažnai turi didelį pavarų skaičių (21–33) ir komplektuojami su priekiniu ir galinių pavarų perjungėjais, kas leidžia pasirinkti optimalią pavarą skirtingo kalnuotumo vietovėse. Tam tikroms trasoms ir paskirčiai modeliai yra komplektuojami ir su dviem žvaigždėmis priekiniame žvaigždžių bloke, dėl ko pavarų skaičius sumažėja iki 20–22, tačiau dviračio svoris tampa mažesnis, lengviau ir greičiau pasirenkama optimali pavara. Šiuolaikinis XC (angl. Cross Country) kalnų dviratis gali sverti 8–12 kg.

Aukštos kokybės dviračio kainą lemia ne tik jo techninės charakteristikos, bet ir įvairios smulkmenos, specifiniai sprendimai ar net išradimai, kurie daro įtaką komfortui, kokybei ir saugumui. Pagamintas iš aukštesnio lygio komponentų, lengvesnis ir tuo pačiu patvaresnis dviratis nebus tokio pat kainų lygio kaip kiti pigūs rinkoje sutinkami dviračiai, nors vizualiai jie ir atrodys panašiai. Čia net nekalbama apie vadinamus prekybos centrų („supermarketinius“) pigiausius dviračius, kurie gali neatitikti tam tipui keliamų techninių standartų ar net saugumo reikalavimų ir kelti pavojų suklaidintiems jų pirkėjams. 

Pagal dviračio amortizaciją MTB dviračiai dar skirstomi į:

1. Kalnų dviratis be amortizuojančios šakės (angl. Rigid);
2. Standžios galinės pakabos kalnų dviratis (angl. Hardtail);
3. Pilnos amortizacijos kalnų dviratis (angl. Full suspension).

Pliusai:
-   Pritaikytas įveikti sunkiai pravažiuojamas vietoves;
-   Geras sukibimas su kelio danga dėl ko lengva manevruoti nelygiose vietovėse;
-   Tinkamiausias pasirinkimas sportui ir varžyboms raižytose vietovėse;
-   Modelių tipas tinkamas jaunimui, norinčiam važinėti agresyviai ir sportiškai.

Minusai

-   Sėdėsena ant dviračio yra sportinė – kūnas pasviręs į priekį, didelis krūvis rankoms;
-   Nepatogu važiuoti ilgas turistines keliones, nes greičiau pavargsta rankos ir nugara;
-   Grubios ir plačios padangos sukelia papildomą garsą ir didesnį pasipriešinimą minant.

Pateikiame keletą šio tipo dviračių pavyzdžių:

[PAVYZDŽIAI]

Hibridinis („krosinis“) dviratis

Šį dviračių tipą galima laikyti vienu universaliausiu savo važiavimo paskirtimi. Hibridiniai dviračiai turi daug panašumo į turistinius ir kalnų tipo dviračius. Hibridiniai dviračiai būna su 28” dydžio ratais, tačiau komplektuojami be papildomų aksesuarų, būdingų turistiniams dviračiams: bagažinės, skydelių, apšvietimo sistemos, dėl ko tampa lengvesni ir labiau sportiški. Lyginant su kalnų dviračiais, jie neturi plačių ir grubaus protektorius padangų, todėl yra daug patogesni važiuoti asfaltuota danga. Hibridinių dviračių rėmų geometrija yra kitokia nei kalnų tipo dviračių: dviratininko rankos apkraunamos mažiau, tad yra patogiau važiuoti ilgus atstumus. Hibridiniai („krosiniai“) dviračiai yra tinkami važiuoti asfaltuotu keliu, miško takeliais, parkais ir tolimoms išvykoms, todėl pirkėjui, norinčiam turėti universalios paskirties dviratį, tai būtų optimaliausias pasirinkimas.

Šio tipo dviračiai dažnai komplektuojami su reguliuojama vairo iškyša, o pavarų skaičius, priklausomai nuo dviračio lygio, būna 21–30. Hibridinių dviračių svoris dažniausiai būna 12–14 kg.

 Pliusai:

-   Mažas pasipriešinimas riedant dėl nedidelio padangų sąlyčio ploto su danga;
-   Plati panaudojimo paskirtis;
-   Patogi sėdėsena;
-   Lengvesnis už turistinio tipo dviračius.

Minusai:

-   Nepritaikytas sportinėms varžyboms;
-   Mažesnio pravažumo bekelėje nei kalnų dviratis.

Pateikiame keletą šio tipo dviračio pavyzdžių:

 [PAVYZDŽIAI]

Miesto dviratis

Dviratis iš esmės skirtas važinėtis mieste. Miesto dviračiai būna su 28“ ir 26“ dydžio ratais, minkšta ir komfortiška sėdyne, lenktu plačiu vairu, trumpesnės bazės rėmu. Trumpesnis atstumas tarp sėdynės ir vairo bei atitinkama rėmo geometrija leidžia dviratininkui važiuoti beveik vertikalioje sėdėsenoje. Šio tipo dviračiai beveik visada komplektuojami su skydeliais, bagažine, apšvietimo sistema, grandinės apsauga, bagažine ar net krepšeliu bei sijono apsauga.

Moteriškų miesto dviračių rėmai dažniausia būna žema apatine dalimi, lenktų formų arba retro stiliaus, kad lipant ant dviračio nereikėtų aukštai kelti kojos ir būtų patogu juo važiuoti dėvint suknelę ar sijoną. Vyriškų dviračių rėmai yra klasikinio tipo su horizontaliu viršutiniu vamzdžiu.

Šio tipo dviračiai dažnai sveria 14–18 kg, priklausomai nuo komplektacijos ir medžiagų, iš kurių jie sukomplektuoti. Siekiant sumažinti jų svorį, dažnai yra naudojami aliuminio rėmai, kurie pasižymi dar ir didesniu standumu.

Paprasčiausi miesto dviračiai turi viena pavarą. Pastaruoju metu labai populiarūs dviračiai, kurie komplektuojami su įvorėmis, turinčiomis vidines pavarų perjungimo sistemas (angl. internal-gear hub). Šios įvorės pasižymi tuo, kad pavarų perjungimo sistema yra integruota įvorės viduje. Tokios įvorės gali turėti sistemas su 3, 5, 7 ... ar net 14 pavarų. Dažniausiai miesto tipo dviračiai su vidinėmis pavaromis arba tik viena pavara turi kojinį stabdį. Populiarūs miesto dviračiai ir su išorinėmis pavaromis.

Pliusai:

-   Turi kojinius stabdžius;
-   Vertikali sėdėsena;
-   Yra įvairių formų ir spalvų modelių.

Minusai:

-   Santykinai didelis svoris;
-   Sunkiau įveikti statesnes įkalnes, nes turi mažiau pavarų.

Pateikiame keletą šio tipo dviračio pavyzdžių: [PAVYZDŽIAI]

Sulankstomas dviratis

Sulankstomi dviračiai – smagūs, manevringi bei kompaktiški dviračiai, skirti važiuoti kieta danga arba vieškeliu mieste, ir yra priskiriami miesto dviračių tipui. Dažniausiai puikiai telpa į automobilio bagažinę, tad dviratį galite vežtis ir į kelionę. Namuose ar darbe neužima tiek daug vietos, kiek tradicinis dviratis. Tokio tipo dviračiai išsiskiria rėmo universalumu – tinka įvairaus ūgio žmonėms (priklausomai nuo modelio 140–195 cm).

Pliusai

-   Itin kompaktiškas;
-   Tinka įvairaus ūgio žmonėms;
-   Manevringas;
-   Didelis modelių pasirinkimas.

Minusai:

-   Sunkiau įveikti ilgesnius atstumus.

Pateikiame keletą šio tipo dviračių pavyzdžių: [PAVYZDŽIAI]

Turistinis dviratis

Šie dviračiai tinkamiausi tiek trumpoms, tiek daugiadienėms turistinėms išvykoms ar žygiams. Su turistiniu dviračiu sėkmingai galima važiuoti tiek asfaltuotais, tiek ir neasfaltuotais keliais (žvyrkeliais, miško takeliais). Rėmo geometrija, lyginant su MTB ar plentiniu dviračiu, yra kitokia ir dviratininkui leidžia sėdėti beveik vertikalioje padėtyje. Šio tipo dviračiai yra gaminami su 28“ dydžio ratais, naudojamos siauresnės ir negrubaus (angl. Semislick) protektoriaus padangos. Jos būna platesnės nei plento dviračiuose, tačiau siauresnės nei kalnų dviračiuose, todėl išlieka ir važiavimo komfortas, ir mažas pasipriešinimas riedant (nedidelis padangų sąlyčio plotas su danga).

Dažniausiai turistiniuose dviračiuose priekinė šakė yra amortizuojanti. Jie būna pilnai sukomplektuoti – turi bagažinę, kad keliaujant galima būtų užsidėti krepšius, skydelius, apšvietimo sistemą su generatoriumi priekinio rato įvorėje. Šio tipo dviračių svoris labai priklauso nuo sumontuotos papildomos įrangos ir svyruoja tarp 14–18 kg. Turistiniuose dviračiuose dažniausiai naudojama išorinė pavarų perjungimo sistema su 21–30 pavaromis, kurios leidžia nesunkiai įveikti įvairaus aukščio vietoves.

Pliusai:

-   Pritaikytas ir tolimoms, ir trumpoms išvykoms;
-   Puikus pakaitalas miesto dviračiui;
-   Tinkamas važinėjantis ant asfalto dangos, žvyrkeliais bei miško takeliais.

Minusai:

-   Didesnis svoris dėl sumontuotų papildomų įrengimų bei aksesuarų.

Pateikiame keletą šio tipo dviračio pavyzdžių: [PAVYZDŽIAI]

Plento dviratis

Šnekamojoje kalboje šie dviračiai vadinami „lenktyniniais“ ar „plentiniais“. Pagrindinė plento dviračių paskirtis – greitas važiavimas gera ir lygia danga (asfaltuotu keliu). Pagrindinės plento dviračių savybės yra standumas ir svoris. Jų rėmas ir šakė yra standūs ir niekada neturi amortizuojančios priekinės šakės ar galinės pakabos. Plentiniai dviračiai jau gaminami ir su diskiniais stabdžiais, tačiau kol kas tokių dviračių nepatvirtino UCI, tad jais galima važiuoti tik mėgėjiškai. Siekiant išgauti dar geresnes važiavimo savybes aukštesnio lygio plento dviračiai gaminami su anglies pluošto rėmu, kuris pasižymi mažu svoriu, geru standumu ir slopina vibraciją. Važiavimui komforto prideda ir tinkamai suprojektuotos šakės iš anglies pluošto. Rėmai būna klasikinės geometrijos, todėl važiuojant sėdynė būna aukščiau vairo, o tokia dviratininko sėdėsena sumažina vėjo pasipriešinimą ir leidžia palaikyti didesnį važiavimo tempą. Plento dviračiai turi kitokios formos vairą – jis yra užriestas į apačią ir panašus į avino ragus. Šiuolaikinių šio tipo dviračių perjungimo rankenėlės taip pat yra nestandartinės – jos integruotos į stabdžių rankenėles, o pavarų perjungimas vyksta lankstant rankenėlę į vieną ar kitą pusę. Sportinių plento dviračių priekinis žvaigždžių blokas dažniausiai turi dvi žvaigždes (mėgėjiški dviračiai kartais komplektuojami su 3 žvaigždžių priekiniais žvaigždžių blokais), o galinį žvaigždžių bloką sudaro 8–11 žvaigždučių.

Dauguma plento dviračių konstruojami laikantis techninių Tarptautinės Dviračių Sporto Federacijos (UCI) reikalavimų. Tai riboja naujų techninių sprendimų ir netradicinių dviračių konstrukcijų taikymą. Yra ribojamas plento dviračio minimalus svoris – 6,8 kg, o dauguma modelių sveria mažiau nei 10 kg. Šiuose dviračiuose naudojamos bekamerinės (angl. Tubeless) padangos ir jos būna siauros 20–28 mm.

 Pliusai:

-   Greitas (dėl mažo oro ir riedėjimo pasipriešinimo);
-   Lengvas;
-   Platus kainų diapazonas.

Minusai

-   Tinkamas naudoti tik ant lygios ir kietos dangos;
-   Nėra komfortiškas.

Pateikiame keletą šio tipo dviračio pavyzdžių:

 [PAVYZDŽIAI]

Stilingi dviračiai

Stilingus dviračius charakterizuoja plieninis (kartais aliuminis) išskirtinio dizaino rėmas, platus vairas, panašus į naudojamus kelioniniuose motocikluose, ir specialūs komponentai, kurie dar išryškina jo specifinį dizainą. Ratai šiuose dviračiuose būna 26“ dydžio, o padangos – plačios (50–60 mm), dar vadinamos balioninėmis dviračių padangomis (angl. Balloonbike). Balnelis sumontuotas žemiau vairo, todėl dviratininkas sėdi komfortiškoje, vertikalioje pozicijoje.

Stilingi dviračiai labiausiai populiarūs buvo JAV dar 1930–1950 metais. Vėliau jų buvo atvežta iš Europos – jie buvo modernesni, lengvesni ir su pavaromis. Kaip kruizeriai šie dviračiai vėl pasidarė populiarūs 90-ųjų metų pabaigoje.

Pliusai

-   Vertikali sėdėsena;
-   Išskirtinis dizainas ir stilius.

Minusai:

-   Nepatogus tolimoms išvykoms;
-   Nėra manevringas.

Pateikiame keletą šio tipo dviračių pavyzdžių:

[PAVYZDŽIAI]