Ciklokrosas (angl. Cyclocross, sutrumpintai CX, taip pat gali būti vadinamas cyclo-X arba 'cross) – ganėtinai ilgą istoriją turinčios dviračių lenktynės, kurių užuomazgas galima rasti net XIX amžiuje. Šiuo metu jų atitikmuo kitose sporto rūšyse galėtų būti triatlonas, kuriame taip pat intensyviai išbandomas dalyvių pajėgumas. Ciklokroso lenktynių metu tenka ir bėgti, ir važiuoti: skirtingų užduočių esmė – patikrinti, kaip dalyviai gali tikslingai valdyti dviračius. Lenktynės dažniausiai vyksta rudenį arba žiemą (pasaulio čempionatas vyksta sausį). „Cyclo-X“ lenktynės yra ypatingai populiarios Prancūzijoje, Belgijoje bei Nyderlanduose, kur vyrauja dviračių kultūra.
Lenktynės trunka nuo pusvalandžio iki valandos – tikslus laikas priklauso nuo skirtingų trasų skaičiaus ir dalyvaujančių dviratininkų pasiruošimo lygio. Trasos gali turėti smėlio, purvo, laiptų ir kliūčių ruožus, per kai kuriuos iš jų net neįmanoma važiuoti – dviratininkui tenka pasiimti dviratį ir bėgti, o tada vėl šokti ant jo ir minti toliau. Dėl šios priežasties lenktynėse itin svarbus dviračio svoris – kuo jis lengvesnis, tuo geriau. Tačiau vien lengvo dviračio neužtenka.
Tinkamiausias dviratis ciklokrosui yra kalnų ir plentinio dviračių hibridas, kuris yra lengvas, bet tvirtas. Dviračio rėmas turėtų būti iš karbono ar aliuminio, kad būtų lengvas, tačiau tvirtesnis nei įprasto plentinio dviračio. Vairas – plentinio dviračio tipo, kad būtų galima greitai prisitaikyti prie skirtingų lenktynių sąlygų ir atitinkamai keisti rankų pozicijas. Dviračiuose montuojami diskiniai stabdžiai, suteikiantys daugiau kontrolės, o grandinė – su specialia apsauga, saugančia ją nuo purvo pertekliaus. Dėl atšiaurių ciklokroso sąlygų, galima montuoti ir purvasaugius. Apibendrinus, CX dviratis yra plentinio dviračio atmaina su kalnų dviračio pedalais, stabdžiais ir padangomis. Svarbu pabrėžti, kad jei norite tik išbandyti šias lenktynes, nėra būtina iš karto pirkti specialaus ciklokroso dviračio.
Labai svarbu pasirinkti ir atitinkamą dviratininko aprangą. Ji turi būti patogi, neleidžianti kauptis drėgmei, bet palaikanti kūno optimalią temperatūrą. Nepamirškite, kad lenktynėse pasitaikys sunkesnės važiavimo sąlygos, daugiau purvo, nes dauguma trasos ruožų bekelėje. Kadangi dėl „Cyclocross“ sąlygų padažnėja pėdos slydimas nuo pedalų, dauguma dviratininkų renkasi kalnų dviračio klipsinius pedalus ir derančius batelius su dygliukais.
Ciklokroso ilgis varijuoja – pirmiausia dalyviai nuvažiuoja vieną ratą (2,5 – 3,5 km), ir pagal gautus rezultatus sprendžiama, kiek iš viso bus ratų lenktynėse. Labiausiai nelaukiama lenktynių dalis – nepravažiuojamas ruožas, kurį tenka bėgti (šiomis dienomis jis užima tik 10 proc. visų lenktynių). Ciklokrosas traukia tuos, kurie nori iššūkių, parodyti savo gabumus valdyti dviratį įvairiomis oro sąlygomis. Tai ir yra didžiausias lenktynių šarmas – nuolatinės pastangos suvaldyti dviratį nepaisant pasitaikiusios situacijos.