Kalnų dviračiai nuo kitų skiriasi ne tik charakteristikomis, pavyzdžiui, padangų storiu, lygiu vairu, itin dažnai naudojamomis pavaromis. Nenuostabu, kad daug pradedančiųjų dviratininkų nežino, kaip tinkamai išnaudoti visas kalnų dviračio galimybes. Važiuojant kalnų dviračiu būtina išlaikyti tam tikrą kūno pozą, būti atsipalaidavusiam bei žinoti visų dviračio dalių paskirtis.
Pirma klaida, kurią dažnai daro pradedantieji, – važiuoja kalnų dviračiu tarsi paprastu miesto dviračiu: pasirėmę ant vairo ir balnelio. Tokia poza sukuria didesnį įsitempimą, neišnaudojama natūrali amortizacija, taigi pravažiuotos kliūtys labai jaučiasi visam kūnui. Jeigu norite mažiau jausti kelyje pasitaikančius akmenukus ar kitus kelio nelygumus, geriausia važiuoti atsistojus, svorį sutelkus ant pedalų. Taip kūno svoris beveik lygiai pasiskirsto tarp priekinio ir galinio rato (45/55) ir leidžia geriau išlaikyti pusiausvyrą.
Ant balnelio reikėtų sėdėti tik tuomet, kai važiuojate per techniškai nesudėtingą ruožą. Jo paskirtis nėra išlaikyti visą kūno svorį, jis kalnų dviratyje reikalingas dviratininkui pailsėti, turėti didesnę kontrolę važiuojant įkalne. Jeigu minate sėdėdami ir pastebėjote, kad labai sunku minti, gali būti, kad jau per daug užsisėdėjote. Atsistokite ant pedalų ir paminkite stovėdami. Atsistojus pažemėja svorio centras ir mažiau rankos remiasi į vairą. Vairas tuo metu naudojamas manevruoti ir spaudimui sumažinti, komfortui padidinti.
Tačiau nepakanka tiesiog mažiau remtis į vairą ir vairuoti atsistojus. Važiuodami nuolat stebėkite savo kūną. Kalnų dviračiais važiuojama paprastai keliomis pozomis: neutraliąja ir „atakos“. Pastaroji skirta važiuoti kliūtiniais ruožais. Neutralioji poza pasirenkama važiuojant techniškai nesudėtingais ruožais, sėdima ant balnelio. Pastebėję, kad artėja sudėtingas ruožas, stebėkite savo kūną:
- Atsistokite ir daugiau remkitės į pedalus, o ne į vairą.
- Važiuodami sulenkite kelius – turėtumėte būti ne visiškai išsitiesęs, bet tarpinėje pozoje tarp sėdėjimo ir stovėjimo. Tokia atpalaiduota poza sukuria natūralią amortizaciją, todėl kūnas mažiau jaučia keliams tenkančias kliūtis.
- Nugara turi būti tiesi, o pečiai atstumti atgal.
- Alkūnės turi būti išsikišusios į šonus.
- Visą laiką turite žiūrėti tiesiai į kelią.
Važiuodami kalnų dviračiu nuolat žiūrėkite tiesiai – svarbu matyti bent 20 metrų kelio į priekį. Tai leis Jums geriau suplanuoti savo manevrus, kad išvengtumėte kliūčių. Be to, nepamirškite teisingai naudotis dviračio pavaromis, kad būtų išlaikyta nuolatinė kojų apkrova.